Ar žinai?
Ar žinai?
Danijos Karalystė yra seniausia Europoje monarchija, gyvuojanti nuo X amžiaus vidurio.buvo laikai, kai Danijos Karalystė buvo laikoma įtakingiausia ir galingiausia Šiaurės Europos valstybe; įvairiais istoriniais laikotarpiais nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų viduramžių Danijos Karalystei buvo pavaldžios Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Šiaurės Vokietijos teritorijos, Škotija ir net Anglija; Islandija Danijos Karalystei priklausė iki pat 1944 m.
Danijos Karalystės vėliava “Dannebrog” laikoma viena seniausių valstybinių Europos vėliavų; pasak padavimo, raudonas su baltu kryžiumi audeklas nukrito iš dangaus Estijoje ankstyvaisiais viduramžiais; gal todėl Talino ir Kopenhagos miestų vėliavos ganėtinai panašios.
“Talinas” , išvertus iš estų kalbos, reiškia “Danų miestas” (estų k. “taani” – daniškas, danų ir “linn” – vietovė, miestas).
Danijos Karalystės oficialus himnas yra vienas ilgiausių iš dabartinės Europos valstybių nacionalinių himnų.
Danijos Karalystės ir Didžiosios Britanijos istorijos turi stebėtinų panašumų – praeityje abi šios valstybės klestėjo būtent karalienių valdymo metu: Anglijos karalienė Jos didenybė Elžbieta I XVI a. iškovojo Anglijai neoficialios “jūrų prekybos karalienės” titulą; o Danijos karalienė Jos didenybė Margarita I XIV a. pab. padarė Daniją Šiaurės Europos valstybių sąjungos centru; šiuo metu šias abi šalis valdo garsiųjų valdovių įpėdinės – Jos Didenybė Elžbieta II ir Jos Didenybė Margrethe II (Margarita II)
Viljamo Šekspyro dramoje “Hamletas” aprašytoji danų princo Hamleto pilis Elsinoras turi ilgiausią Šiaurės Europoje rūmų menę – Šachmatinę salę (apie 50 m).
1999 m. birželio 5 d. – Danijos Naujajai Konstitucijai sukanka 150 metų.
“Kopenhaga”, išvertus iš danų k., reiškia “pirklių uostas” (danų k. “koben” – pirklys ir “havn” – uostas).
nemaža dalis Kopenhagos senamiesčio (taip pat ir garsusis Nyhavn) architektūros buvo įtakota Nyderlandų (arba Amsterdamo) urbanistinio stiliaus tradicijų; daugiausia tokių pastatų atsirado XVI – XVII a.
pagrindinė garsiojo prancūzų skulptoriaus Ogiusto Rodeno kolekcija yra Kopenhagos Glyptotekos meno muziejuje
trys XIX a. gyvenę didieji danai laikomi šiuo metu labai svarbių ir aktualių humanitarinių mokslų ir veiklos sričių pradininkais:
H.K.Andersenas – literatūrinės pasakos,
N.F.Gruntvigas – suaugusiųjų švietimo,
S.Kierkegoras – egzistencialistinės filosofijos.
Kopenhaga – viena kompaktiškiausių ir vieningiausių urbanistiniu požiūriu Europos sostinių.
Danija kartu su Lietuva ir Albanija yra vienintelės Europos valstybės, šiuo metu nebeturinčios tramvajų linijų.
Danija bene pirmoji valstybė, XIX a. viduryje tarptautinėje politikoje pradėjusi vartoti sąvokas “demokratija” ir “nacionalinis identitetas” pagal šiuolaikinę sampratą.
danų kalba fonetiniu požiūriu laikoma sunkiausia gyvąja indoeuropiečių šeimos kalba.
Keli pasvarstymai apie Danijos Karalystę
Danija. Mažoji Karalystė su giliomis demokratinės respublikos tradicijomis.
Seniausioji Europos monarchija su žavingiausia senajame žemyne šalies valdove.
Europietiškiausia poskandinaviškosios erdvės provincija, iki pat šių dienų išliekanti šiaurės Europos vienybės karščiausia šalininke.
Vieno metropolio šalis, Kopenhagai išliekant jaukiu ir svajingu miestu ir vėjų nugairintu uostu.
Legalizuotų nuodėmių industrijos ir realybėje egzistuojančių tautos pasakų valstybė.
Emancipuotų ir “kampuotų” moterų ir tikrojo moteriškumo įsikūnijimo – H.K.Anderseno Undinėlės – kraštas.
Folklorinio analfabetizmo įsitvirtinimo ir nacionalinio identiteto kaip tautinės savivokos propagavimo tėvynė.
Didžiųjų kosmopolitinių idėjų įgyvendinimo sfera ir kaimiškojo baltųjų namelių kraštovaizdžio žemė.
Keli Danijos ir Lietuvos palyginimai
Karalystės kaip esmingiausios valstybingumo išraiškos mistifikavimas.
Moters vaidmens tautos istorijoje sureikšminimas.
Tautos istorinės praeities fetišizavimas.
Valstybės sostinės nepakeičiamumas.
Tautinio neoromantizmo apraiškos visuomenėje.
Tautinių simbolių įprasminimas kasdienybėje.
Tautos unikalumo akcentavimas.
Žemės grumsto ir Dangaus žvaigždės sąlytis.