Gamta
Reljefas
Danija – daugiausia lyguminis, būdingas Vid. Europos žemumai, suformuotas pleistoceno ledynų. Lygumos moreninės ir zandrinės. Jutlandijos pusiasalio šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas moreninis. Tarp kalvagrūbrių plyti banguotos dugninių morenų lygumos, jose yra keimų, ozų, drumlinų. Jutlandijos pusiasalio šiaurėje, rytuose ir salose yra jūrinių terasų. Bornholmo saloje kai kur iš po ledyninių nuogulų kyšo mutonai (kristalinių uolienų kalvos ladynų nugludintu paviršiumi). Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos. Amens druska ir kalio karbonatas kasama Jutlandijos pusiasalyje. Taip pat kasama kreida, kaolinas, molis, diatomitas, klintis, limonitas, smėlis, žvirgždas, lignitas, durpės; 1989 m. Jutlandijos pusiasalio šiaurės vakarinėje dalyje rasta smėlio su gausiais titano, cirkonio ir itrio ištekliais.
Klimatas
Vidutinių platumų jūrinis. Vasara vėsi, žiema švelni, nepastovi. Liepos vid. temperatūra 15 – 17 C, sausio nuo 0 iki 1 C. Kritulių per metus vidutiniškai 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausia rudenį ir žiemą.Sninga retai, sniego danga nesilaiko.
Vidaus vandenys
Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) – Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje, didžiausias ežeras Aresė (37 kv.km); aukščiuasia kalva Yding Skovhėjus (173 m.). Taip pat yra daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų.
Dirvožemiai,augalija, gyvūnija
Jutlandijos pusiasalio vakaruose jauriniai ir durpžeminiai, rytuose ir salose – miškų rusvieji, žemose pakrantėse – pievų aliuviniai. Jutlandijos vakaruose ir šiaurėje daug pelkėtų plotų. Zelandijos saloje vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai.Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai, sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmetujų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių, voverių.Gausu vandens ir pelkių paukščių( kormoranų, garnių, ibių, ančių, žąsų, gulbių );daugelio rūšių paukščiai atskrenda iš šiaurės žiemoti. Apie 5% teritorijos saugoma gamtos rezervatuose.
Vidaus vandenys
Upės trumpos, vandeningos, vingiuotos, patvinsta žiemą. Ilgiausios (km): Gudena (160), Stora (105), Varde (100), Skjernas (95). Upių slėniai platūs, negilūs. Ežerai maži, daugiausia rininiai, daugelis sujungti protakų; didžiausi: Arreso, Ersum, So, Mosso, Tisso.