Literatūra
LITERATŪRA. Seniausi danų raštijos paminklai – IX – XII a. runų įrašai. XII – XIII a. plito raštai lotynų kalba (Saksas Gramatikas, g. apie 1140 – 50, m. 1216). XIII – XIV a. klestėjo tautosakiniai baladės ir herojinės dainos žanrai. Pirmoji spausdinta knyga danų kalba – “Eiliuotoji kronika” (1495). Su reformacijos judėjimu (XVI a.) susijusi literatūros danų k. plėtotė. Svarbus buvo K. Pederseno (apie 1480 – 1554) Biblijos vertimas. Buvo leidžiami teologiniai poleminiai traktatai, pamokslai (H. Tausenas, 1494 – 1561), giesmynai (H. Tomisiono giesmynas, 1569). Pradėjo formuotis dramaturgija (misterijos). Renesansinę poeziją (panegirikas, rel. giesmės) kūrė T. Kingas (1634 – 1703). Danų nac. literatūros pradininkas buvo švietimo idėjų reiškėjas komediografas L. Holbergas (1684 – 1754). XVIII a. II pusėje buvo kuriama sentimentalioji literatūra. Jos atstovas – poetas ir istorinių dramų kūrėjas J. Evaldas (1743 – 1781). Prancūzijos didžiosios revoliucijos idėjas reiškė satyrikai P.A. Heibergas (1758 – 1841) ir M. K. Brūnas (1775 – 1826). XIX a. I pusė – danų literatūros klestėjimo laikotarpis. Vokiečių literatūros veikiamas susiformavo danų romantizmas. Tarpinę vietą tarp klasicizmo ir romantizmo užėmė J. Bagesenas (1764 – 1826). Žymiausias romantikas A. Elenšlegeris (1779 – 1850) poezijoje ir dramose aukštino ikifeodalinių ir ikikrikščioniškųjų laikų skandinavų kultūrą, teigė optimistinę pasaulėjautą. Liaudies universitetų steigėjo romantiko N. F. S. Gruntvigo (1783 – 1872) kūrybai būdingi skandinavų senovės motyvai ir krikščionybės atnaujinimo idėjos. Realizmo pradmenys žymūs S. S. Blegerio (1782 – 1848) valstiečių tematikos prozoje. Realizmo tendencijos vyravo kritiko ir dramaturgo J. L. Heibergo (1791 – 1860), komediografo H. Herco (1797 – 1870) veikaluose. Pasaulinę šlovę pasakomis pelnė H. K. Andersenas (1805 – 75). T. Skou – Hansenas (g. 1925) H. Liungbius Jepsenas (g. 1920), poezijos – H. Rasmusenas (g. 1915), O. Sarvigas (g. 1921), O. Vivelis (g. 1921), V. Siorensenas (g. 1929), K. Rifbjergas (g. 1931). Daugelio jų kūriniams būdinga žmonių susvetimėjimo buržuazinėje santvarkoje motyvai, atitrūkimas nuo realizmo, formos naujovės. Iš danų literatūros į lietuvių kalbą anksčiausiai pradėta versti H. K. Anderseno kūryba. 1895m. išleistas pirmasis jo pasakų vertimų rinkinys. Vėliau H. K. Anderseno pasakos buvo daug kartų leidžiamos. Be to, buržuazijos metais išversta K. Evaldo, H. Bango prozos knygų.