Politinės partijos
Danijoje veikia didelis skaičius politinių partijų.
Partija Venstre
(kairioji),liberalų partija,įkurta 1870 m.Tradiciškai remiasi kaimo gyventojais, mesto gyventojų sloksniais,kurie susiję su kaimo ūkių, taip pat liberaliai nusiteikusia intelegencija. Laisvė privačiam verslui, įskaitant žemės ūkio produktų pardavimą, žemės mokesčių mažinimas, griežtos finansinės ir kreditinės politikos vedimas, reguliojant gyventojų pajamas, žemės ūkio kooperavimo rėmimas, ryšių su NATO vystymas – tai pagrindiniai Venstre partijos tikslai. Venstre aktyviai palaikė Danijos įstojimą į Europos Sąjungą.
1980m. rinkimuose partija palaikė valstybės įtakos apribojimo politiką gamybos ir paskirstymo srityje, o taip pat išlaidų mažinimo socialiniems reikmėms politika.
2001m. rinkimuose pirmą kartą po antrojo pasaulinio karo Venstre tapo stipriausia Danijos partija. Ji gavo 31,3% balsu, kas garantavo jai 56 vietas iš 179 galimų vietų Folketinge. Liberalų lyderis Andresas Fog Rasmusenas suformavo mažumos vyriausybę iš Venstre atstovų ir konservatorių, kuri naudojosi kitų dešiniųjų partijų palaikymu.
Danijos social-demokratinė partija
Buvo įkurta 1871m. Tradiciškai remiasi šalies profsąjungomis ir naudojasi jų palaikymu. 1916m. socdemai pirmą kartą buvo įtraukti į vyriausybę. Visą laiką po antrojo pasaulinio karo iki 2001m. socdemai buvo pirmoje vietoje politinių partijų arenoje: 1945-1971m. už juos balsavo 33-42% rinkejų, 1970-1990m. – 26-38%.
Pagrindinė danų socdemų ideologinė teorija – demokratinis socializmas. Partijos programa 1977m. skelbė socializmo įtvirtinimo tikslą solidarumo ir bendrumo interesais. Vadovaujančios partijos vyriausybė gavo lemtingą vaidmenį, sukuriant danišką socialinės valstybės varianta, kuri garantavo gyventojams aukštą pragyvenimo lygį ir socialines garantijas. Išorinės politikos srityje SDP visada buvo NATO dalyvavimo šalininkė, jos vyriausybė pasirašė prisijungimo sutartį prie ES.
2001m. SDP pirmą kartą nuo 1945m. prarado lyderio vietą, gavus 52 vietas Folketinge. Po šito pralaimejimo socdemai pasitraukė į opoziciją.
Danijos liaudies partija.
Danijos liaudies partija – radikaliai dešinioji politinė organizacija, sukurta 1996m. Ji siekia sumažinti imigraciją. Pirmą kartą dalyvavo rinkimuose 1998m. ir surinko 7% balsų. 2001m. DLP tapo trečia pagal politinę jėgą Danijos partija, surinkusi 12% balsų ir gavusi 22 vietas Folketinge. Jos lyderis yra Pia Kjorsgaardas.
Konservatyvioji liaudies partija
Konservatyvioji liaudies partija įkurta 1915m. vietoj buvusios Dešiniosios partijos. Remiasi didžiaisiais verslininkais ir finansininkais, dvarininkija ir valdininkais. Tarp dvejų pasaulinių karų konservatoriai retai patekdavo į vyriausybę, bet dalyvavo kabinetuose 2 Pasaulinio karo metu. Partija kovojo už privačios nuosavybės nelečiamumą, laisvą konkurenciją, mokesčių mažinimą gamykloms ir įmonėms, mokesčių kėlimą vartotojams.
DKLP sukūrė stiprų buržuazinį bloką, kuris stodavo prieš valstybės reguliavimą, kurį lygino prie „socializavimo“. Jos lyderis Poulins Šliuteris 1982-1993m. vadovavo koalicinei vyriausybei. 2001m. rinkimuose surinko 9,1% balsų ir gavo 16 vietų Folketinge. Jos atstovai įėjo į liberalo A.F.Rasmuseno suformuotą vyriausybę.
Socialistinė liaudies partija.
Socialistinė liaudies partija įkurta vasario mėn. 1959m. LSP artima social-demokratams. Ji reikalavo „ekonominės demokratijos“, teisingo pajamų paskirstymo, mokesčių reformos mažiau pasiturinčių gyventojų naudai. Išorės politikoje socialistai siekė pasitraukimo iš NATO ir atsisakymo įstoti į ES, norėjo šalies neutraliteto.
2001m. rinkimuose gavo 6,4% balsų ir 12 vietų Folketinge.
Radikalioji Venstre Partija
Radikalioji Venstre Partija – social-liberali skyrėsi nuo Venstre 1905m., remiasi smulkiais žemės valdytojais, vidutiniais miesto gyventojų sluoksniais, intelegencija. Partija siekė maksimalios asmens laisvės, prieštaravo visuomeninei ir politinei centralizacijai, siekė bendradarbiavimo tarp klasių ir nacijų. Valdė iki 1910m. ir 1913-1920m.
Pokario metais Radikalioji Venstre kovojo už verslininkystės laisvę, naudojant ekonominės ir socialinės politikos koordinaciją, dalyvaujant valstybei ir „socialiniams partneriams“ – darbininkams ir verslininkams. Reikalavo demokratinių reformų švietimo sferoje ir gyvenamųjų statybų plėtros. Pasisakė prieš dalyvavimą NATO, prieš stojimą į ES, siekė Danijos neutraliteto. 2001m. rinkimuose Radikaliąją Venstre palaikė 5,2% rinkėjų ir partija užima 9 vietas Folketinge.
Vieningas sąrašas
Raudonai-žalias politinis aljansas, susikūręs 1989m., į kurią įėjo trys mažos kairiosios partijos – Danijos komunistų partijos reformistinis sparnas, kairiųjų socialistų organizacijos ir Socialistų Darbo partija. Šita partija kovoja prieš Danijos intensyvios integracijos i ES, prieš NATO, mažai pasiturinčių gyventojų sluoksnių padėties gerinimą, už darbo savaitės mažinimą iki 30 val. per savaitę ir naujų darbo vietų sudarymą valstybiniame sektoriuje. Demokratinių laisvių srityje jie reikalauja policijos teisių apribojimo ir laisvo įvažiavimo pabėgeliams iš užsienio šalių. Labai svarbią vietą jų programoje užima gamtos apsauga.
2001m. rinkimuose gavo 2,4% balsu, 4 vietos Folkenge.
Krikščionių liaudies partija
įkurta 1970m. krikščionių-demokratų krypties organizacija, kovoja prieš abortus ir pornografiją.
Centro demokratai
įkurta 1973m. Kovojo prieš mokesčių nuosavybės ir nekilnojamojo turto didinimą, už istojimą į ES ir NATO, už Europos kariuomenės sukūrimą. 2001m., surinkus 1,8% balsų, centro demokratai liko už Folkentingo sienų.
Progreso partija
įkurta 1972m. mokesčių augimo priešinikas. Reikalavo viešojo administravimo aparato mažinimo, biurokratijos naikoinimo, duoti pilną laisvę verslininkystei. 2001m. gavo tiktai 0,6% balsų ir pirmą kartą nepapuolė į Folketingą.
Danijos Folketinge ,išrinktam 2001m.dalyvauja taip pat 2 deputatai iš Farerų partijų ir 2 deputatai iš Grenlandijos partijų.
Taip pat Danijoje veikia
emokratinis judėjimas (kairysis), Gumanistinė partija, Pensininkų partija, Komunistinė darbo partija, Danijos komunistų partija.