Atsakomybę už projektų valdymą vis dar įprasta priskirti vienam iš darbuotojų, nes manoma, kad jei žmogus puikus savo srities specialistas – to pakaks, kad jis būtų geras projektų vadovas. Tačiau situacija keičiasi įdomia kryptimi. Vis dažniau yra ieškomas darbų vadovas, kurs turi išskirtines asmenines savybes, o ne tik solidžių žinių bagažą. Su kuo susiję šie pokyčiai? Kas yra ,,naujos kartos’’ projektų vadovų įgūdžiai? Ar didėjanti asmeninių savybių svarba reiškia, kad vieną dieną jie nurungs žinių ir patirties poreikį?
Jei šiuo metu ieškote panašaus pobūdžio darbo pasiūlymų, jų galite rasti darbo skelbimų puslapyje randu.lt.
Tokie įgūdžiai kaip mokėjimas spręsti konfliktus, atsparumas neapibrėžtumui, diplomatija ir konfidencialumas bus vis svarbesni, nes vis daugiau projektų įgyvendinama tarptautiniu mastu, nugalint kalbos ir skirtingų kultūrų barjerus.
Jau prieš gerus penkis metus prabilta, kad vien vadybos žinių nebepakanka. Dažnai tenka girdėti ir stebėti, kaip projektų vadovai, turinys panašią patirtį, žinias, sertifikatus, kvalifikaciją pasiekia skirtingų rezultatų. Nors laiko, apimties, biudžeto planavimas ir valdymas, kokybės ir rezultatų užtikrinimas išlieka tarp svarbiausių projektų vadovo atsakomybių, projektų vadovas taip pat turi įkvėpti savo komandą efektyviai siekti rezultatų, tinkamai valdyti suinteresuotas šalis bei bendradarbiauti su užsakovais. Taigi – projektų valdymo įgūdžiai suteikia galimybę valdyti svarbiausius projekto elementus, o asmeninės kompetencijos turi didelę įtaką santykiams, komunikacijai, bendradarbiavimui. Todėl darbdaviai, užsakovai ir partneriai vis labiau vertina asmenines projektų vadovų savybes. Suvokta, kad vien dalykinės kompetencijos, kaip ir techninės priemonės, nebūtinai garantuoja projekto sėkmę.
Atvirumas, įsiklausymas, atsparumas stresui ir puikūs bendravimo įgūdžiai – tai tik dalis kompetencijų, kurias turėtų turėti projektų vadovas.
Prioritetai ir projekto planai keisis. Terminų bus nesilaikoma. Apimtys didės. Tačiau komunikacija turi būti nuolatinė. Elektroniniai laiškai, susitikimai, ataskaitos apie dabartinę situaciją ir projekto planai tėra įrankiai, padedantys įgyvendinti efektyvią komunikaciją. Be pastovios, atviros ir nuoširdžios komunikacijos apie projekto tikslus, iššūkius ir lūkesčius, projektas gali greitai žlugti.
Mokėjimas bendrauti su užsakovais, savo komanda ir kitais organizacijos skyriais – vienas geidžiamiausių įgūdžių net specifinėse srityse dirbančiose organizacijose.
Pavyzdžiui, IT projektai pasižymi tam tikru sudėtingumo laipsniu ir turi savo specifiką, tačiau tikrai ne dėl to, kad IT projektų vadovas turi mokėti programuoti ar testuoti informacines sistemas.
Vienas svarbiausių klausimų vadybos pokyčių kontekste – ar išaugusi asmeninių savybių svarba reiškia, kad projektų vadovais galės tapti daugiau ir įvairesnių žmonių, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir ankstesnės darbo patirties? Atsakymas į šį klausimą nėra lengvas. Pastebima, kad darbdaviai mano, jog išmokyti techninių žinių paprasčiau nei lyderystės ar kitų asmeninių įgūdžių. Kita vertus, asmeninių savybių reikšmė tikrai suteikia didesnes galimybes rinktis – ir darbuotojams, ir darbdaviams.
Ar IT projektų vadovu galėtų dirbti, pavyzdžiui, filosofijos bakalauro ar magistro laipsnį turintis žmogus? Greičiau taip, nei ne. Tačiau negalima užmiršti, kad vis tik projektų vadovas turi būti pajėgus suprasti viso projekto kontekstą. Jam nereikia išmanyti konkrečių detalių, tačiau suvokti projekto esmę ir mokėti ją paaiškinti kitiems – būtina.